PÅ NORSK:
(Muitaleaddji: John E. Utsi)
Jámehiin ságastit:
Vuosttaš háve go Iissát bođii deikke Hámmárfestii guliid bivdit, sii suhke rabas fatnasis. Sii orro dáluin, luike idjasaji doppe gosa bohte.
Oktii geavai nu ahte Iissát šattai orrut muhton boarráset olbmá luhtte. Ja diet olmmái ii lean oalát dearvvaš, lei veaháš buohcci. Várra danne lávii Iissát vázzit eará dáluin, guossástallat olbmuid, mat orro das lahkosis. Dávjá son šattai muhtun eará vuorrasa guossái, dan dálus elii maid náittosbárra mas lei nuorra nieiddaš.
Muhto oba fargga Iissát fuobmái ahte dien vuorrasis lei okta girji man son álo logadii. Ja gosa ain manai, son válddii mielddis dan girjji. Ja son álo doalai álo čalmmis dan. Ja Iissát álggii veaháš imaštallat dien, šattai oalle sáhkki diehtit mii diet jur lei girjjiid, man vuoras álo lohká.
De ovtta čakčaeahkeda go Iissát lei dien dálus. De jávkkai dat vuoras olggos. Ja Iissát fuobmái ahte de dál son gal ii muitán váldit girjji mielddis, nugo álo láve dahkat.
Girji lei dies rabas, beavddi alde. Iissát vázzá veaháš lanjas birra, geahččá lei go son giige gii oaidná su. Viimmat son goit bođii dan mađi lahka girjji ahte oinnii mii doppe lea čállon. De lohká son ovtta bajilčállosa girjjis. Daddjui ná: Goanstta oažžut oktavuođa olbmuiguin, mat eai šat eale. Logadettiin son fuobmái ahte ii duođaid dárbbaš nu ollu, ja ii leat ge nu váttis ge. Son logai jođánit ja bijai visot muitui.
De bođii vuoras fas sisa ja Iissát vázzá lanjas ja dagaha iežas oalle dábálažžan. Muhto de lei dien lanja čiegas diet nieiddaš. De dadjá son: - Gula maid áddjá, dát min guossi lea lohkan du girjjis. – Vai nu, vástidii vuoras, muhto ii dadjan dađi eanet. Ja go Iissát áiggui vuolgit ruoktot, de čuovvu vuoras su olggos. Ja de jearrá: - Lohket go dan mu girjjis? Iissát dovddai ahte dál ii ábut, ja de son dovddastii. – Na, maid don lohket, jearai vuoras. – Na, das lei čállon movt galgá oažžut oktavuođa jámehiiguin. - Na,na, dajai vuoras, don leat lohkan maid leat lohkan, ja dasa dál ii šat dieđe maidege dahkat.
Iissát váccii iežas orohahkii, dan dállui gos su verdde, diet buohcci vuoras orui. Ja dalle dan eahkeda ii dáhpáhuvvan miige. Muhto go Iissát lei mearas bivdime de jámii dat su verdde gos son orui. Ja dan áiggi lei vierru bidjat jámehiid áitái dassái go šattai áigi hávdádit rupmaša. Sii bidje jámeha dohko áitti láhttái ja gokče su vilges liinniin.
De veallá Iissát, muhtun eahkeda lanjastis ja bivdá nahkáriid, mánnu báitá ja son veallá ja jurddaša. De fuobmá maid son logai dien girjjis. Ja dál hal sus lea liibba geahččalit leat go duođat maid lea lohkan. Duostá go hal son? Son smiehttá veaháš ja de vuolgá olggos, dohko áitái. Go boahtá jámeha lusa son váldá eret dan liinni mainna leat gokčan. Muhto de jurddaša: - Makkár ságaid hal mus ja livčče dainna jámehiin? Man birra moai galge ságastit? Guhká son smiehttá ja jurddaša, muhto ii fuobmá dadjat eará go: - Na, na, de dál don gal leat jápmán.
Ja de son ii gal riekta ipmirdan mii dáhpáhuvai, muhto orui dego gullame jiena mii vástidii : - Na, de dál gal duođas lean jápmán. Iissát suorganii sakka, gokčalii jámeha ja viehkalii latnjasis. Ja dan ija son gal oppanassii ii oađđán, ja ipmirdii gal bures ahte diet goanstta man leai geahččalan. Dat doaimmai, muhto son gal ii oba jurddašan ge maŋŋil geahččalit dien nuppádis.