PÅ NORSK:
(Muitaleaddji: Per L. Boine)
Muhtun árra giđa vuojai luossa Deatnoráiggi bajás vajot go jiekŋa luittii. Go ollii hui guhkás johkagierragii, de čuoččastii muhtun guoikka vuollái, Bahásguoikka badjelis Čoavddatmohki, válljet alccesis vuogas gođđosaji, gosa beassá gođđit meađđemiid go gođđanáigi álgá.
Muhto go das lei guoikka vuolde čuožžumin, de muhtun beaivvi vuojai háhká dan lusa.
- Mii don gis leat guliid? jearai luossa.
- Na, mun dat gal lean hui čáppa rukses guolli, vielljabealli sáivačáhcevuskonii, vástidii háhka. - Ja mu veaksedávttit leat nu bastilat dego nálut.
Seammás dat čuggestii vevssiin luosa, nu ahte dat njuikii doarrás.
- Mii earániid dus lea dáppe sáivačázis, dus mas ii leat unnánaš ge buoidi gorudis? jearai luossa.
- Mus lea eanet vuodja oaivvis go ollu boazosápmelaččain lea dávvir áittis! vástidii háhka ja jearralii; - Galge go gilvvu vuodjalit?
Ii luossa gillen oba vástidit ge hágá hástalussii, diđii han luossa iežas sávrrimussan ja falimussan buot guliid gaskkas vuosterávdnjái ja guoikkaid vuodjat.
Muhto ii háhká bállehan dan ráfis. Duollet dálle ain čuggesta luosa duoiguin bastilis vevssiiguin ja jearrá:
- Galge go gilvalit?
Loahpas luossa rievddahii iežas miehterávdnjái buori leavttu viežžat, ja de njuolastii guoikka bajás. Muhto seammás gáskkestii háhka luosa beahcehii gitta. Go luossa livžžádii guoikka njillui ja jorggihii oaivvát miehterávdnjái, huikkádii háhka luossabeahcehis:
- Gea mu, gii lean du badjelis, ja don háliidat muinna gilvvu vuodjat, muinna, gean olbmot hárve fidnejit, muhto don čuoččut dás ja fáhtehalat buot boares áhkuide.